Mūsų europietiškas gyvenimo būdas labai priklauso nuo gamtinio kuro. Jo ištekliai per milijonus metų susidarė iš priešistorinių miškų liekanų.

 

Po žeme laikas ir slėgis medžius pamažu pavertė milžiniškais naftos, dujų ir anglies telkiniais. Tačiau jau pusę šio kuro jau sunaudota, ir per keletą dešimtmečių likusios atsargos išsibaigs.

 

Todėl Europai būtina rasti neišsenkamų energijos šaltinių. Tai bus saulės, vėjo, vandens ir augalų energetika.

 

 

Atsinaujinanti energetika nėra naujiena. Nuo seno pastatai yra projektuojami taip, kad sugertų saulės šilumą. Mediena naudojama šildymui ir maistui gaminti. Pakinkius vėją, malūnai malė grūdus, burlaiviai vežiojo žmones ir prekes po visą pasaulį.

 

 

Atsinaujinančios energetikos ištekliai nesikeičia, bet būtina sukurti naują technologiją. Ištobulintos vėjo turbinos pagamina elektros energijos tūkstančiams Europos namų. Jos į atmosferą neišmeta anglies junginių, kurie sukelia klimato atšilimą.

 

 

L’énergie solaire devient aussi de plus en plus importante. Les panneaux solaires utilisent des photovoltaïques faits de silicones spéciales. Ils transforment l’énergie solaire en électricité.

 

 

Saulės spinduliais šildomi namai ir vanduo. Nuotraukoje parodyti vamzdeliai sugeria saulės šilumą veiksmingiausiu būdu ir perduoda ją į vandens talpyklą.

 

Saulės energija naudojama ir kitaip. Daugiau sužinosi peržiūrėjęs nuorodas ir nuotraukas.

 

 

Vanduo – svarbus energijos šaltinis daugelyje Europos šalių, ypač Skandinavijoje. Pastačius užtvanką, vandens lygis pakyla. Užtvankų vanduo leidžiamas vamzdžiais ir tekėdamas jis suka turbinas, kurios gamina elektrą. Šis energijos išteklius taip pat nesenka, ir į aplinką nėra išleidžiama anglies junginių.

 

Atsinaujinančios energijos išteklius yra ir biomasė – iš biologinių medžiagų gaunama energija. Biomasė gaunama iš įvairių šaltinių: miškų ūkio atliekų, maisto, gyvūnų atliekų ir energetinių augalų.

 

 

Kaip gamtos jėgos, kurios priešistorinius miškus pavertė nafta, anglimi ir dujomis, technologijos gali paversti biomasę į kietąjį, skystąjį ir dujinį kurą.

Mediena, šiaudai ir energetiniai augalai, pvz., gluosniai ir miskantai, gali būti deginami jėgainėse elektrai ir šilumai gaminti.

Mėšlą, žemės ūkio ir maisto atliekas galima paversti biodujomis. Biodujos naudojamos gaminti šilumai ir elektrai gaminti ar kaip degalai.

 

 

Iš grūdų ir cukrinių runkelių fermentuojant pagaminamas bioetanolis. Distiliacijos procesas labai panašus į alkoholinių gėrimų gamybos procesą. Etanolį galima maišyti su benzinu arba naudoti kaip degalus specialiai perdarytuose varikliuose.

 

Biodyzelinas gaminamas iš rapsų, saulėgrąžų ir kitų aliejinių augalų. Išvalytas augalinis aliejus maišomas su alkoholiu, kad susidarytų esteris. Biodyzelinas gali būti naudojamas kaip degalai įprastuose dyzeliniuose varikliuose.

 

Biodyzelinui ir bioetanoliui sudegus automobilio variklyje, susidaro anglies dvideginis. Tai tos pačios dujos, kurias augdami sugėrė javai. Todėl biodegalai ne tiek daug prisideda prie pasaulinio atšilimo.

 

Jei nori daugiau sužinoti apie biodegalus ir kitus atsinaujinančius energijos šaltinius, apsilankyk svetainėse, pažiūrėk filmukus ir nuotraukas.